La’o Hamutuk

Bulletin  |  Surat Popular  |  Radio Igualdade  |  Topic index  |  Reports  |  Updates
Reference  |   Presentations  |  Mission Statement  |  LH Blog  |  Search  |  Home

Prosesu Kona-ba Rai iha Timor-Leste

Atualiza iha 11 Jullu 2016

 Link to this page in English.

Ba informasaun tan kona-ba asuntu rai bele asesu ami-nia pajina web:

Sé mak sei hetan rai liu husi esbosu Lei ba Rai tranzitoriú? (Ingles) – Fó informasaun kona-ba sé mak atu hetan rai liu husi Lei ba Rai, mudansa importante desde esbosu lei uluk sai, no problema sira.

Lei ba Rai Tranzitoriú (mos Ingles) – Inklui esbosu lei diferente iha lian tolu, submisaun sira no informasaun kona-ba prosesu konsultasaun publiku.

Kompensasaun Rai (Ingles) – Explika prosesu kompensasaun (ganti rugi) iha esbosu Lei ba Rai no esbosu Lei Expropriasaun. Mós explika La’o Hamutuk nia preokupasaun ho esbosu Lei ba Fundu Finanseira Imobiliariu.

Kodigu Sivil (Ingles/Tetum)

Wainhira mak Justu Estadu foti Rai Privadu? (mos Ingles) – Iha analize kona-ba esbosu Lei expropriasaun, lei ne’e permite Estadu atu foti rai ba uju publiku, mós ba kompania privadu atu uja ho limitasaun oituan de’it.

Planu Estratejiku Dezenvolvimentu RDTL 2011-2030 (mos Ingles) – Seksaun Ameasa Direitu ba Rai esplora governu nia planu atu foti rai liu hektare 22,000, rai ne’ebé ema barak uja ba sira nia nesesidade sira lor-loron.

Buletin La’o Hamutuk Fevereiru 2010 (mos Ingles) – Ho artigu Justisa Rai iha Timor-Leste, Lei ba Rai Tranzitoriú no Konsultasaun Publiku kona-ba Lei ba Rai.

Surat Popular Esbosu Lei ba Rai, Outubru 2010

Fahe Sertifikadu Efeitu Registu Bele Resolve Problema Rai? (mos Ingles) Dezembru 2011

Prezidente Veto Lei Rai Tolu (Marsu 2012) no Rede ba Rai hakerek karta ba Parlamentu Nasional

Konvite Debate Públiku Entre Partidu Polítiku Asuntu Rai (Junu 2012)  no Notulen husi debate ida ne'e

Submisaun husi Rede ba Rai kona-ba Pakotu Lei ba Rai Tolu (Fevereiru 2013)

Lei ba Rai Sei fó Podér Boot ba Se?  (mos Ingles) (LH Buletin, Jullu 2013)

Karta aberta husi Rede ba Rai Hodi Husu Konsellu Ministru Atu Hatama Fali Kapitulu VIII ba Lei Rejime Espesiál kona-ba Definisaun Titularidade Bens Imôveis, iha relasaun ba ezbosu lei husi Ministeriu Justisa Marsu 2015 (Abril 2016)

Ezbosu Lei de Bases do Ordenamento do Território (Port)  (Abril 2016)

Submisaun husi La'o Hamutuk ba Parlamentu Nasional no Blog kona ba ezbosu Lei Regime Especial para a Definição da Titularidade dos Bens Imóveis (Port) (lei iha Tetum) (Juñu 2016) Submisaun husi La'o Hamutuk ba Parlamentu Nasional kona ba ezbosu Lei Expropriação por Utilidade Publica (Port) (lei iha Tetum) (Juñu 2016)
Analiza husi UN Women kona-ba Lei ba Rai no Espropriasaun (Juñu 2016)
Relatoriu husi Komisaun A, Parlamentu Nasional, kona ba Lei Expropriação

Atualizasaun prosesu pakote Lei ba Rai iha Timor-Leste (Out 2017)

Iha kraik

Introdusaun

Ba ema barak, rai mak propriedade ho folin bo’ot liu ne’ebé sira iha. Ema kolonialista no okupante sira hatama sistema rai ne’ebé la justu. Sistema ne’e la rekoñese ka respeita direitu ba rai ne’ebé eziste tiha ona no muda ema barak sai  husi sira nia rai. Timor-Leste presiza prosesu foun atu resolve dúvidas kona-ba sé mak rai-nain hafoin tinan atus barak rejime kolonialismu no okupasaun nian, no liu tiha funu ne’ebé ema sunu ka lakon dokumentasaun públiku. Desizaun kona-ba administrasaun ba rai no sé mak rai-nain mós sei lori influensa ba prosesu dezenvolvimentu. Prosesu ba rai ne’ebé justu importante tebetebes atu proteje direitu sira ema kiak-nian, feto no respeita kultura lokál.

 

Glosáriu:

Rai kustume ― Rai ne’ebé administra no maneja husi sistema kustume lokál ka tradisional, ka lubun rai-nain ho ligasaun tradisional ba rai.

Foti dadus ― Prosesu Ita Nia Rai  halo sukat rai no registrasaun ba deklarasaun, maibé la fó títulu.

Kadástru Rai ― Rekorde públiku, ka mapa, ba rai-ketan (baliza), parseila, rai-nain ka rai folin.

Títulu Rai ― Dokumentu ne’ebé asegura sé mak rai-nain.

DNTPSCDirecção Nacional de Terras, Propriedade e Serviços Cadastrais

USAID Land Law Program II mos halo Glosáriu Lei Rai Nian - mós iha lian Inglés, Portugés no Bahasa Indonesia

Iha 2008/2009 iha prosesu barak mak mosu ne’ebé lori impaktu maka’as ba oinsa atu maneja rai, maibé debate públiku kona-ba prosesu rai sira to’o oras ne’e la’o hela menus teb-tebes. Ema estranjeiru lori influensa maka’as iha aspektu tékniku ba prosesu rai, liuliu harii Lei ba Rai tranzitóriu. Governu halo tiha ona konsultasaun públiku kona-ba esbosu Kódigu Sivíl, (kaut-ida ho Kódigu Penal), maske la iha tradusaun Tetun. Agora esbosu Lei ba Rai tranzitóriu loke ba komentáriu públiku (to’o 31 Agusto), maibé prosesu konsultasaun públiku la to’o, do’ok husi  saida mak sosiedade sivíl rekoñese hanesan aktividade sira ne’ebé minímu atu asegura partisipasaun públiku ne’ebé efetivu – inklui fó tempu naton, fahe informasaun kona-ba data ba enkontru konsultativu, fahe kopia esbosu lei no involve sosiedade sivíl.

La’o Hamutuk sei kontinua atu aumenta no mós simu dokumentu, komentáriu ka análize sira kona-ba asuntu rai husi parte hot-hotu ba pajína web ida ne’e - liuliu iha lian Tetun.

USAID – Programa Hametin Direitu ba Propriedade

Iha 1 Outubru 2007, programa Hametin Direitu ba Propriedade (ho naran popular Ita Nia Rai) hahú, no halo klean liu tan USAID nia knar iha prosesu ba rai ne’ebé hahú ona husi 2003. Projeitu ne’e atu kolekta uluk deklarasaun 50,000 ba rai, husi totál kala 150,000 – 200,000 no harii sistema no strutura ne’ebé bele entrega ba DNTPSC atu tuir kadástru rai. USAID fó programa ne’e fundu totál dolares milaun 10  ba tinan lima laran, to’o Setembru 2012. USAID dehan sira hein katak programa ne’e bele promove dezenvolvimentu ekonómiku, prevene konflitu no ajuda prosesu dezenvolvimentu ne’ebé sustentavél.

Programa ne’e atu halo aktividade lima:

  1. Fornese informasaun ba públiku no reforsa transparensia

  2. Hametin lei no politika propriedade nian, no implementasaun regulamentu sira

  3. Fó apoiu ba Governu atu kria Komisaun Nasionál Propriedade

  4. Administrasaun rai

  5. Rezolve konflitus kona-ba propriedade liu husi mediasaun

Sé mak halo ne’e?

Associates in Rural Development (ARD), kompaña husi Estados Unidus, mak implementa projetu ne’e. USAID bebeik hili ARD atu halo projetu sira dezenvolvimentu iha mundu.

ARD mos fahe kontraktu ba ACDI-VOCA  ne’ebé suporta ba servisu ho Aktividade 1 no 5, servisu hamutuk ho ONG Belun.

Land Equity International, kompania husi Australia, fo apoia tékniku ba ARD ba aspetus sistema teknolojia informasaun-nian (IT).

Ministériu Justisa servisu hamutuk ho Ita Nia Rai atu halo esbosu Lei ba Rai Tranzitóriu no regulasaun seluk.

USAID fo fundus ba projetu.

Direcção Nacional de Terras, Propriedade e Serviços Cadastrais (DNTPSC) partisipa iha Aktividade 1, 4, no 5. Ikus mai, Ita Nia Rai atu transfere programa kadástru ba DNTPSC. Iha Oecusse, iha planu atu halo pilotu iha ne’ebé DNTPSC no Ita Nia Rai fahe responsabilidade ba projetu hamutuk – DNTPSC sei koordena projetu no Ita Nia Rai fó ema atu foti dadus (karik iha fulan Agostu). Ita Nia Rai hein atu fahe responsabilidade ba kadástru rai hodi halo transferensia dadauk ona to’o fin de 2012.

Foti Dadus/kadástru rai

Kolonialista Portugal no mós okupante sira Indonesia halo titúlu rai iha Timor-Leste, maibé sira harii sistema rai ho objetivu atu fó rai ba ema husi rai liur no ema bo’ot. Iha 2003/2004 DNTPSC mós loke prosesu reklamasaun ba ema sira ne’ebé hela iha rai Estadu-nian no prosesu atu fó aluga rai estadu-nian. DNTPSC mós sukat rai esporádikumente no mós halo mapa sistemátiku ba area balu iha Dili. Programa Ita Nia Rai prosesuátiku premeiru ne’ebé atu halo rejistu ba reklamasaun rai-nian hori restorasaun ba independensia

Iha Novembru 2008, Ita Nia Rai hahú programa pilotu foti dadus iha Manatuto no Liquiça no fó tempu ba povu atu rejista deklarasaun ba rai. Iha 2 Marsu, 2009, Ita Nia Rai haluan sira nia prosesu foti dadus sai husi area pilotu-nian. Agora programa halo hela iha Manatuto, Liquiça, Baucau no Ailieu. Sei tau tan ho Oecusse, Bobonaro no Dili. Futuru, lei kona-ba rai foun mak sei deside polítika ba titúlu rai-nian, no dadus sira ne’ebé foti iha prosesu ne’e sei uja hodi determina titúlu. Molok ne’e, iha posibilidade maka’as katak rai-ketak ne’ebé la iha disputa sei hanesan titúlu, maibe laos ofisiál.

Deklarasaun husi prosesu ba rai  2003/2004

12,329

Titúlu husi tempu Indonesia (estimasaun)

47,000

Titúlu husi tempu Portugal

2,843

Liquiça

Manatuto

Mapa ofisiál kona-ba reklamasaun ba rai iha area vila no besik-vila iha Liquiça no Manatuto hasai ba públiku 5 Junhu 2009 iha Liquiça, Manatuto no mós Dili. Ema hotu sei iha to'o 17 Julhu atu halo protesta ba rai ne’ebé ema reklama. Click mapa ida atu haree boot liu tan.

Graph sira iha ne’e hatudu deklarasaun ne’ebé mak halo tiha ona liu husi projeitu Ita Nia Rai (atu data 12 Maiu 2009). Ema bele rejista deklarasaun ba rai nu’udar individual, grupu ka entidade legal (hanesan Estado ka ONG). Projeitu ne’e buka dadus kona ba deklarasaun rai iha area sira vila no besik vila.

Atu haree informasaun tan husi LH kona ba Ita Nia Rai, kli’ik iha ne’e.

Dokumentu-sira:

Lei ba rai

Ita Nia Rai no Ministériu Justisa atu uza dadus husi programa Ita Nia Rai atu deside polítika públiku no lei nasionál. Lei ba Rai tranzitóriu atu determina sé mak rai-nain, hafoin iha ne'ebe Kódigu Sivíl Timor-Leste-nian, liu liu livru III, atu administra rai. (Por ejemplo, Kódigu Sivíl haree kona-ba prosesu eransa no fo aluga rai). Maske Ita Nia Rai fó rekomendasaun sira ba Lei ba Rai tranzitóriu hodi foti referénsia ba rai kustume, la iha referénsia ba rai kustume iha esbosu Kódigu Sivíl (Port.) ne’ebé Ministériu Justisa mak hakerek  – entaun iha lutu-leet legal. (Mós Ita Nia Rai halo konsulta ho akademiku no ajensia estranjeiru sira bainhira halo rekomendasaun sira ba esbosu, maibé la iha konsultasaun públiku). Maske Kódigu Penál no mós Lei ba Dezentralizasaun halo tradusaun ba lian Tetun ba konsultasaun públiku, maibé esbosu Kódigu Sivíl iha lian portugués de’it bainhira loke ba konsultasaun besik tempu Natal 2008/2009. (Bainhira iha enkontru públiku membru ida husi Rede ba Rai husu Ministra Justisa atu halo tradusaun ba Tetun no loke dala ida tan ba konsultasaun kona-ba Kodigú Sivíl, nia dehan katak ema “tenke aprende lian Portugés”). Se Kódigu Sivíl Timor-Leste-nian la iha referénsia ba direitu ba rai kustume, karik nia bele hatama direitu ba rai privadu forte liu duke direitu ba rai kustume. Maske programa Ita Nia Rai la serbisu ba rai kustume, Ministériu Justisa, DNTPSC no públiku mós la foti hanoin kona ba ne’e.

Karik foti dadus ba rai privadu, maibé la halo proteksaun ba direitu ba rai kustume ne’e bele harii sistema ne’ebé fó direitu rai ba ema ruma maibe laos ba ema hot-hotu. Timor-Leste presiza polítika no direitu klaru kona ba rai kustume no tenke respeita sistema diferente ne’ebé eziste tiha ona iha rai-Timor Leste. Esperiénsia husi rai liur hatudu katak halo kódigu ba rai kustume, dala barak laos fleksivel naton atu reprezenta sistema kustume. Asuntu rai kustume importante tebes, liuliu tanba Konselhu Ministru haree ona esbosu Kódigu Sivíl no esbosu Lei ba Rai Tranzitóriu loke ba komentáriu públiku iha tinan 2009. Parlamentu nasional diskuti lei rua ne'e iha Outubru 2010. (Click here for more information on the Civil Code.)

Esbosu Lei ba Rai tranzitóriu loke 12 Junhu no sei simu komentáriu públiku to’o 31 Agostu. Ita Nia Rai hein Lei ba Rai tranzitóriu molok hahú prosesu foti dadus iha Dili (ami hanoin ne’e mai molok fin de tinan 2009) – sira hanoin katak lei importante tebes tanba atu rezolve konflitu bazeia liu ba lei alem ne’e kustume laos ona maka’as hanesan iha foho. Lei ba Rai tranzitóriu bele hamenus konflitu liu husi prosesu atu identifika sé mak rai-nain, maibé nia mós posibilidade atu hamosu konflitu se ema sente katak lei ne’e la bazea ba situasaun iha Timor-Leste ka sira seidauk iha oportunidade atu fó sira nia ideas no hanoin ba lei ne’e ne’ebé importante teb-tebes ba direitu ba rai ba ema Timor-oan hotu. Loron 10 Junhu sosiedade sivíl Rede ba Rai haruka ninia listu ba Aktividade sira ne’ebé Minímu Atu Asegura Partisipasaun Efetivu Iha Prosesu Atu Halo Esbosu Lei Ba Rai Tranzitóriu ba Ministra Justisa. Lista ne’e haree aktividade ne’ebé minímu atu halo prosesu ne’ebe “... dezenvolve rejime rai mak tuir lolos situasaun iha Timor-Leste no ema Timor-Leste nia hakarak”. Prosesu konsultasaun ba esbosu Lei ba Rai mak governu halo seidauk simu rekomendasaun barak husi lista ne’e.

Ami sei publika análize no komentáriu liu tan kona-ba esbosu Lei ba Rai iha loron no semana sira tuir mai.

Dokumentu sira

 Lei kona-ba rai no referénsia ba rekursus:

 Komentáriu no Análiza

Rai Kustume no Deklarante Grupu

Iha mundu tomak iha prosesu diferente ba halo administrasaun ba rai kustume no garantia katak rai kustume-nain iha direitu legal ba rai. Agora la iha politika kona ba rai kustume, no rai kustume la tama iha esbosu Kódigu Sivíl. Hanesan Timor-Leste tuir sistema legal sivíl (entaun la rekoñese prátika ne’ebé eziste iha kustume agora), importante tebes atu rekoñese rai kustume iha lei no atu asegura espesífikamente direitu ba rai ne’e.

Ita Nia Rai la foti dadus kona-ba rai kustume. Programa Ita Nia Rai foti opsaun ba deklarasaun grupu (2003/4 la halo) – liuliu nia fó korajen ba feen-la’en atu halo deklarasaun hamutuk. Maibé evaluasaun ba programa pilotú Ita Nia Rai la buka informasaun kona-ba deklarante grupu no parte signifikante ba evaluasaun ne’ebé halo hodi haluan programa. Prosesu ba evaluasaun la buka hatene tanba sa la iha deklarante grupu barak, analiza numeru feto/mane sai parte deklarante grupu, haree se iha limitasaun ba naran ba ema nain ualu ne’e sai hanesan asunto ka lae, ka buka hatene oinsa halo impaktu ba ema nia desizaun atu halo deklarasaun individual ka grupu (ho esepsaun feen-la’en). Maske rekursus públiku Ita Nia Rai esplika katak programa la’o iha area vila no besik-vila, no mós iha komentáriu iha media husi reprezentante sira Ita Nia Rai no USAID koalia kona-ba benefísiu ba to’os-nain ki’ik, maibé to’os-nain barak hela iha area rurais no area kustume – laos iha area vila ka besik vila.

Dokumentu-sira

Komentáriu/Análize Tan ba Asunto Rai

 

The Timor-Leste Institute for Development Monitoring and Analysis (La’o Hamutuk)
Institutu Timor-Leste ba Analiza no Monitor ba Dezenvolvimentu
Rua D. Alberto Ricardo, Bebora, Dili, Timor-Leste
P.O. Box 340, Dili, Timor-Leste
Tel: +670-3321040 or +670-77234330
email: 
laohamutuk@gmail.com    Web: http://www.laohamutuk.org    Blog: laohamutuk.blogspot.com